Previous
Next
Previous
Next
PAMĄSTYMAI
TIMŪRAS
2020 KMR sezono pamokos
Bendrai, tai superinis laikas, ypač man praktiškai neburiavus 2 metus, jaučiuosi gerai atsigriebęs ir atnaujinęs įgūdžius, kažko išmokęs, kažkiek galbūt patobulėjęs. Turėjau visokių vidinių razborkių (ne aš vienas), bet čia tyčia susikoncentruosiu į komandą, o ne asmenis.
Jazz bus labai įdomi jachta. Kaprizinga, reikli ir manieringa, kaip kokia fifa (teigiama prasme). Būsimas laikas, nes šį sezoną pasiruošti nespėjo, o žinot, kaip su tom fifom – turi išsipuošti iki galo, kitaip niekur neis. Labai gaila, žinant, kiek Gintas deda pastangų – visi sumanymai yra tikrai bekompromisiai, čia tikrai nusiimu kepurę – aš asmeniškai niekada nesiimčiau tokio projekto, nes žinau, kad nepadaryčiau. Yra toks posakis “better done, than perfect”, bet Gintui tai negalioja, todėl prie perfekcionizmo paieškų teks prisitaikyti. Tačiau toks nuolatinis laivo gerinimas
t.y. keitimas – turi ir savo pasekmes – reikia labai daug laiko (nekalbant jau apie pinigus) ne tik, kad padaryti, kažką paskui perdaryti, ir vėl, bet taip pat ir ištestuoti, kaip konkretus pakeitimas atsiliepia performansui, tada išmokti tiksliai, laiku ir vietoj panaudoti, skirtingai prie skirtingo vėjo. Variacijų daug, o laiko sezone mažai. Kai per sezoną sugebam susirinkti tik keletui savaičių – tai tie ciklai tampa daugiamečiais, reikalauja žiauriai daug atkaklumo ir atitinkamai kelia įtampą.
Kalbant konkrečiau apie techniką, be to, ką jau minėjo Modestas, man atrodo, kad reiktų pergalvoti priekinių burių valdymą:
Mano asmeninis priešas Nr. 1 šiais metais – jo didenybė – Šekelis. Nu neturi jie savaime atsisegti, geriausiai jų apskritai neturi būti. Kiek mačiau, daugelyje sportinių jachtų stakselšotai tvirtinami mazgais ir paliekami prie konkrečios burės. Mes raišiojom, bet man rodos čia bloga praktika. Kokretaus šoto ilgis turi likt pastovus, kas leidžia markiruoti pritraukimo pozicijas tiek ant zalengų, tiek ant pačių šitų, nes vendo metu žiūrėjimas į zalengus nepadeda. Kiek sudėtingiau yra su brasais – čia gal reiktų konsultuotis su kitais lenktynininkais, kaip daryti, kad brasų nereiktų kiekvieną kart atsegt (arba tiesiog išmokt staigiai pririšt. Plius prie silpno vėjo mūsų brasai vis tiek per sunkūs. Toliau, genakerio halsinį karabiną būtina keisti, nes jis deformuotas ir todėl neprognozuojamas.
Aš iki galo nesupratau, ar naujas bupšpritas ką nors pridėjo performansui ar ne, nes neturiu su kuo palyginti. Galbūt jis labiau atsiskleis su didesniu genakeriu?
Kažką lygtais pradėjau gaudytis apie tai, kaip turi stovėti stakselio ir groto duetas. Ypač padėjo vakarinė Ginto paskaita. Bet mokytis dar labai daug ir reikia praktikos.
Įgula – tai komanda. Žinau, kad nevisi pritars, bet kaip ir anksčiau manau, kad būtent įgula lemia rezultatus. Koks bebūtų nuostabus laivas – viskas priklauso tik nuo įgulos komandinio darbo. Įgula turi susiformuoti ir tapti nuolatine, kaip bet kuriam komandiniam sporte, praktiškai visos kažką laiminčios įgulos yra nusistovėjusios. Be abejo turi būti ir kaita, ir atsarginiai žaidėjai, tiksliau tariant komandoje turi būti daugiau žaidėjų, nei jų reikia varžyboms plius pageidautina, kad jie gebėtų keisti viens kitą. Kiek kitaip, nei kituose komandiniuose sportuose, buriavime komanda turi susiformuoti aplink vieną autoritetą – kapitoną. Laive turi būti autoritarinis valdymas ir atitinkamai atsakomybė. Taip, aišku, visi turi žinoti savo funkciją ir gebėti nepriekaištingai ir savarankiškai susitvarkyti kritiniais atvejais, tačiau kontroliuoti situaciją ir vadovauti bei prisiimti atsakomybę turi vienas. Pažiūrėkit intervus su Šiugždiniu – jis viską visada nusprendžia už visus. Būtų idomu su juo paplaukiot.
Komandos aspektu turim tobulinti praktiškai viską, bet galbūt keli pastebėjimai/pasiūlymai:
Rotuoti vairininką. Tik prie vairo gali suvokti, kaip viskas veikia, todėl vairuoti geriau, ar prasčiau, bet išmokti turi VISI. Trumpam laike tai reikštų varžybinius nuostolius, bet ilgesniam manau atsipirktų. Plius manau kad Gintui būtų lengviau kontroliuoti visumą, jei nereiktų vien tik vairuoti. Per daug klaidų šiame KMR atsirado dėl nusivairavimo.
Išmokti naudotis prietaisais. Čia gal skamba juokingai, bet tie baziniai dalykai, pas mus šiemet tiesiog neveikė. Greitis, gylis, kursas, vėjo kryptis, navigacija. Tris iš šešių etapų mes pralošėm, nes plaukėm grubiai tariant – ne į tą pusę.
Yra svarbu Įsivardinti, ką reikia tobulinti, tačiau dar svarbiau suprasti, koks yra santykis tarp įgyvendinimo sudėtingumo ir duodamos potencialios naudos. Įgyvendinti tik tuos pakeitimus ir tokia tvarka, kad pradžioj eitų santykinai lengviausi bet efektyviausi (jei įdomu plačiau, pasidomėkit apie WSJF).
Dar labai svarbu išbalansuoti laivo tobulinimus laike, nes pastovumas yra savaime labai didelė vertybė. Vien jau nauja burė reikalauja kelių sezonų, kad prie jos priprasti ir išmokti teisingai pastatyti. Toks paradoksas – kol išmoksti naudotis – jau reikia keisti.
O visų svarbiausių svarbiausia – reikia treniruotis, be to nieko nebus. Gintui siūliausi šiais metais organizuoti “treniruočių stovyklą” Švedijoj, bet jau buvo per vėlu. Gal kitais?
Linkėjimai iš vidurio Baltijos (naktis kelte pakeliui į Karlshamną). Šitą tekstą matomai gausit rytoj, kai bus internetas.
MODESTAS
Buriavimo refleksijos:
Buvo puikus mėnuo, kurį vainikavo buriavimo atlaidai- KMR2020.
Sėkmingai įgijau elektrotechniko išsilavinimą 😁 ir tualeto mokytojo specializaciją 😂
KMR2020 buvo sveikatingiausia regata nuo 2012 metų, pasižymėjusi gana saikingu alkoholio vartojimu. Sprendimas vartoti penktadienį prieš regatą buvo teisingas. Liūdna, kad Nerijaus tapkę praradom 😁
Varžybos:
- Man groto valdymas buvo tikras iššūkis (7 regatas dirbau tik ant Genujos šotų ir Ginakerio brasų). Stakselio ir groto suderinamumui turėjom skirti daugiau treniruočių nei vieną šeštadienį, bet ne pirmi metai kai burės maksimaliai vėlavo ir atvyko prieš pat regatą
- Groto teisingos formos nežinau iki šiol, nes Gvido ir Ginto filosofijos kardinaliai skirtingos. Gvido koldūnčikai pastoviai buvo užsilenkę į priešingą pusę, tačiau laivas plaukė puikiai
- Ginakeris – apsidžiaugiau gavęs pavaldyti paskutiniame etape, tačiau jis ant ribos: skylutės, įplyšimai ir plazdėjimas prie stipresnio vėjo gali užbaigti gyvavimą
- Stakselis – galbūt su Genuja būtume pasirodę geriau. Galbūt.
- Bachštagai 2 kartus atsirišo, prie didesnių vėjų tikriausiai būtų didesnė problema
- Ginto kovinis nusiteikimas – pagirtinas ir sektinas, tačiau jo, kaip mokytojo/eksperto, pasiūlymai galėtų būti aktyvesni
- Navigacija buvo pastovus diskusijų objektas. Man rodos tik ketvirtadienio etape iki paskutinio ženklo buvo geriau, nei pas kitus, tačiau visur kitur daug blaškymosi.
Skyrėm daug laivo techniniam sutvarkymui ir paruošimui, tačiau pratyboms ant vandens jo liko per mažai.
Išvada: tik į regatos pabaigą laivas pradėjo plaukti taip, kaip norėtųsi.
Esu nuoširdžiai dėkingas už puikią patirtį ir laimę ant vandens!
GINTAS
Laimėjimai
- Laivas iš seno “grabo” jau beveik tapo performance cruiser-racer. Liko sutvarkyti elektrą ir dugną (svarbiausia kylis).
- Atsirado puikių naujų tradicijų (pirtis, cigarai, racionalūs vakarėliai). Ty mūsų tikslas – mažiau alko ir daugiau kokybės buvo pasiektas 100%
- Burės. Tai, kad galime diskutuoti su kuriuo komplektu kokiose varžybose dalyvauti, na, tai jau yra nemažas pasiekimas. Burių vis dar trūksta, bet jau nepalyginamai geriau nei kadaise buvo.
Tai kas dar tobulintina
Varžybos toks jau reikalas, Kartais eina kaip iš pypkės, kartais neina ką bedarytum. Net mūsų krepšininkai kartais iki ketvirtfinalio nedasikasa… O kartais nurašyta outsaideriu komanda žaidžia finale. Jei sporte, ypač komandineme, viskas būtų taip paprasta, tai sporto industrija neegzistuotų.
- Sutariau su rėmėju ir bures Uzsakiau kovo 20-25 d. Kodel jos neatvažiavo? Nzn, atsakymų neturiu. Galiu pasiguosti tik tuo, kad laivai, kurie atstovauja burių siuvėjus kaip agentai LT susiduria su tomis pačiomis problemomis. Mindaugui laivas buvo pristatytas rudenį, sumokėtas avansas, raštu pateiktas darbų planas. Kodėl darbai antrą kartą vėlavo? Neturiu atsakymo. Kol nemečiau visų savo darbų ir neišvažiavau gyventi į Kauną, tol niekas ten normaliai nevyko. Blet – atsiprašant! Aišku prisidėjo keli papildomi trukdžiai, tai beprecedentis karantinas, mano dviejų labai man brangių žmonių mirtys, porą labai svarbių projektų be kurių nebūtų už ką čia viską apskritai daryti. Dėl šių priežasčių negalėjau sedeti Mindaugui ant sprando anksčiau. Ar kas galejo mane pavaduoti? Diskusinis klausimas. Komandoje tikrai turime vadybinių kompetencijų.
- Komanda. Mūsų viena iš geresnių. Turime ilgametės patirties kartu, vibą, apimame labai daug akirtingų kompetencijų, svarbiausia pasitikime vienas kitu. Mūsų atveju pasigendu tik bendro jungtinio noro Laimėti! Taip čia pagrindinis tikslas, kuris turi vežti komandą. Nes iki šiol turėjome tikslą gerai praleisti laiką ir ką, naa, nzn kiek daug komandų taip linksmai ir kokybiškai leidžia laiką regatos metu. Kiekvieni metai atneša beprotiškus prisiminimus, kurių net atpasakoti kokybiški nesigauna 🙂 Jei visa tai papildytume tokiu pat stipriu noru Nugalėti, esu tikras, kad taip ir nutiktų. Pvz. Itela. Visada kovodavo už prizines vietas. Pasikeitė vairininkas (ir tikrai neprastas bičas atėjo), neatvažiavo stakselis.. ir kurioje jie vietoje…?
- Treniruotės. Taip, šis sezonas buvo trumpas. Vienas mėnuo iki regatos buvo suplanuotas, tačiau visi kartu treniravomės tik vienos regatos metu. Ar galėjote kažkas padėti ir pvz suorganizuoti treniruotes su kitu laivu Trakuose, Kaune ar Klaipėdoje? Minčių buvo Stokholme, bet kodel ne kažkur arčiau?
Negaliu net apsakyti kaip man apmaudu dėl susidariusios situacijos, tikrai įdėjau labai daug pastangų, bet tiesiog nesisekė ir viskas. Matyt kartais neatlaikęs pasakydavau kažką netinkamo, tikiuosi visi suprantat, kad tame nėra nieko asmeniško.
Rezultatai manęs labai stipriai nejaudina. Mane jaudina tik tendencija: ji aukštyn arba žemyn. Labai norėčiau, kad visi kartu ją paskutume aukštyn.